Štai nugalėtojai ir pralaimėtojai praėjus 5 metams po "Brexit

"Atradius" išanalizavo, kurios pramonės šakos prarado ar laimėjo dėl "Brexit" ir kokias pasekmes jis turėjo Švedijos eksportuotojams.

2020 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš ES. Brexito priešininkai nuogąstavo, kad tai bus dešimtmečių recesijos ir mažo augimo pradžia, o šalininkai teigė, kad tai naujos globalios Didžiosios Britanijos, kuri išsilaisvino iš ES reguliavimo pančių ir stipriau atsistos ant kojų, eros pradžia.

Tiesa tikriausiai yra kažkur tarp šių kraštutinumų ir priklauso nuo to, į kurį sektorių pažvelgsite. Tačiau, žvelgiant iš Švedijos perspektyvos, pasak "Atradius Sweden" generalinio direktoriaus Peterio Bobergo, "Brexit" buvo neigiamas įvykis.

"Kol kas beveik visos Švedijos įmonės dėl "Brexit" pralaimėjo. Pastebėjome, kad mūsų klientų eksportas į Jungtinę Karalystę stagnuoja visose srityse, o daugelis jų patyrė didelių išlaidų steigdami patronuojamąsias įmones, taip pat siekdami išvengti naujų sudėtingų muitinės taisyklių."

Žvelgiant iš Jungtinės Karalystės perspektyvos, "Brexit" taip pat sukėlė nemažai iššūkių, tačiau yra keletas niuansų. Apskritai sunku išskirti "Brexit" poveikį per pastaruosius penkerius metus, o COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą turėjo didžiulių ekonominių padarinių Europoje.

Visi požymiai rodo, kad "Brexit" turėjo neigiamą poveikį Jungtinės Karalystės ekonomikai, palyginti su ES. Prekių prekyba Europoje grįžo į 2020 m. sausio mėn. lygį, tuo tarpu bendra prekių prekyba Jungtinėje Karalystėje sudaro tik 88 %, o bendras prekių eksportas - 82 % iki 2020 m. buvusio lygio. Praėjusiais metais Londono mero paskelbtoje analizėje nurodyta, kad dėl "Brexit" JK ekonomikoje galėjo atsirasti iki 140 mlrd. svarų sterlingų skylė.

Tačiau "Brexit" šalininkai pabrėžia, kad šie iššūkiai yra numatomos pradinės problemos, kurios laikui bėgant bus išspręstos.

Tačiau kokia padėtis kiekviename sektoriuje, kaip stipriai jie nukentėjo ir kokios yra ateities prognozės - pradedame nuo kai kurių didžiausių ir pridedame geriausias ir blogiausias prognozes.

Žemės ūkyje trūksta darbo jėgos, o maistas brangsta

Kol kas JK žemės ūkis dėl "Brexit" labiausiai nukentėjo nuo darbo jėgos trūkumo. Dėl "Brexit" ir karo Ukrainoje JK ūkininkams tapo gerokai sunkiau įdarbinti sezoninę darbo jėgą. Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) atliktoje apklausoje 40 proc. respondentų teigė, kad dėl darbo jėgos trūkumo prarado derlių, o 2022 ir 2023 m. darbo jėgos trūkumas lėmė didelius derliaus nuostolius.

2024 m. rugsėjo mėn. vyriausybė paskelbė, kad trečią kartą atidėjo neseniai paskelbtą kelių rūšių iš ES importuojamų vaisių ir daržovių patikrinimą, nes baiminosi kainų augimo. Dabar patikrinimus planuojama pradėti ne 2025 m. sausio 1 d., o liepos 1 d. Daugumai šviežių produktų kontrolė nebus taikoma.

Vienam Švedijos maisto produktų eksportuotojui Jungtinė Karalystė tapo sudėtingesne eksporto rinka, kurioje šiuo metu susiduriama su kainų spaudimu, sutarčių neapibrėžtumu ir maža perkamąja galia. Pasak Danijos bendrovės "Atradius" maisto ir žemės ūkio verslo eksperto Džono Vinterio (John Vinter), Jungtinė Karalystė yra labai priklausoma nuo maisto produktų importo, todėl papildomi muitai ir dokumentų tvarkymo išlaidos šaliai daro ypač didelį poveikį.

"Jungtinė Karalystė importuoja apie 40 proc. suvartojamo maisto. Jūros gėrybių importuojama apie 65 %, o mėsos - apie 60 %. Šiuo atveju "Brexit" reiškė dideles papildomas išlaidas be atitinkamo perkamosios galios padidėjimo."

Laikinas automobilių pramonės saugumas

Vienas iš didžiausių galimų "Brexit" padarinių JK ir ES automobilių pramonei dar nepasireiškė. Pagal "Brexit" susitarimą elektromobiliams, kuriais prekiaujama tarp ES ir JK ir kurie neatitinka naujų kilmės reikalavimų, bus taikomas 10 proc. tarifas. Šie reikalavimai turėjo įsigalioti 2024 m. sausio mėnesį, tačiau dabar jie atidėti dar trejiems metams.

"Manome, kad atidėjimas yra teigiamas žingsnis Europos elektromobilių tiekimo grandinės vystymuisi", - sakė Nicola Harris, JK transporto sektoriaus vyresnioji rizikos draudikė. "10 proc. tarifas ES ir Jungtinėje Karalystėje pagamintiems elektriniams automobiliams kėlė grėsmę Europos automobilių sektoriaus elektrifikavimui itin svarbiu metu ir kaip tik tada, kai jis susidūrė su daugeliu iššūkių, įskaitant didėjančią Kinijos automobilių gamintojų konkurenciją."

Pagrindinę eksporto pramonės šaką prislėgė muitai

Chemijos pramonė yra svarbi JK ekonomikos dalis, du trečdaliai jos produkcijos eksportuojama, didžioji dalis - į Europą. Tai reiškia, kad 70 % JK eksporto į ES yra apmokestinama muitais, o žaliavų importas iš ES taip pat apmokestinamas.

"Be to, JK dar nepavyko sukurti reguliavimo sistemos, kuri galėtų pakeisti ES cheminių medžiagų registravimo sistemą ir nepadidintų šio proceso kainos. Tai daro vis didesnį poveikį investicijoms į naftos chemijos sektorių, nes įmonės turi spręsti su šia sistema susijusio neapibrėžtumo ir išlaidų problemą", - sakė JK vyresnioji chemijos sektoriaus rizikos draudikė Sarah Evans, pridurdama

"Ilgalaikėje perspektyvoje taip pat tikimės, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas dėl "Brexit" turės įtakos sektoriaus ateities perspektyvoms."

Laimėtojai ir pralaimėtojai

Vis dėlto JK ekonomikoje yra ir šviesių vietų: tikimasi, kad iki 2025 m. tokie sektoriai kaip aviacijos, popieriaus ir pakavimo bei atsinaujinančiosios energijos bus atsparūs. JK žiniasklaidos pramonės taip pat laukia didelis augimas. Tokios pramonės šakos, kaip plieno, logistikos ir statybos, kurios labiau susiduria su "Brexit" iššūkiais, susiduria su didesniu neapibrėžtumu.

Brexitas buvo susijęs su daug daugiau nei su ekonomika, tačiau žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, akivaizdu, kad Brexitas dar nebuvo sėkmingas. JK prekyba tiek su ES, tiek su likusiu pasauliu tebėra nedidelė, o didelės JK ekonomikos dalys kenčia dėl didėjančių sąnaudų, didesnės biurokratijos ir darbo jėgos trūkumo - visa tai galima sieti su "Brexit".

Išstojimo šalininkai teigia, kad šios pradinės problemos laikui bėgant išsispręs ir kad dalis prekybos nuosmukio yra susijusi ne su "Brexitu", o su pačios ES ekonominėmis problemomis. Jie taip pat nurodo, kad CPTPP susitarimas ir galimas prekybos susitarimas su JAV yra optimistinės priežastys. Nauji TVF duomenys taip pat rodo, kad iki 2025 m. JK gali būti sparčiausiai auganti ekonomika tarp didžiųjų Europos šalių.

"Naujasis JAV dėmesys baudžiamiesiems tarifams paradoksaliai gali būti naudingas Jungtinei Karalystei. JAV spaudimas ES gali paskatinti Europos šalis būti atviresnes glaudesniam bendradarbiavimui su JK", - sako A. Bobergas ir priduria, kad JK prekyba su ES yra maždaug keturis kartus didesnė nei jos prekyba su JAV.

Tačiau, nors Jungtinės Karalystės 2025 m. augimo prognozės atrodo šviesesnės nei kitų didžiųjų Europos ekonomikų, jos vis dar yra mažesnės nei vidutinis metinis 2 proc. augimo tempas iki "Brexit". Visų pirma prekybos prognozės tebėra labai neapibrėžtos. Praėjus penkeriems metams po "Brexit", galime tik tvirtai pasakyti, kad ekonominė nauda dar nepasireiškė.

"Apskritai Švedijos ir kitoms užsienio bendrovėms tapo sunkiau ir brangiau patekti į Jungtinės Karalystės rinką. Todėl sprendimas eksportuoti į Jungtinę Karalystę taip pat tapo strategiškesnis, o daugeliui jų ilgesnės prognozės į didelį pelną", - sako Peteris Bobergas